Apie Van Gogą
Nuo Rembranto laikų, Van Gogas laikomas žinomiausiu olandų tapytojų, nepaisant to, kad žymus jis tapo tik po mirties. Jo įtaka ekspresionizmui, fovizmui ir ankstyvajai abstrakcijai buvo išskirtinė ir kai kurie jo paveikslai priskiriami prie brangiausių kada nors parduotų aukcione.
Van Gogas meninę karjerą pradėjo tik gerokai įpusėjęs savo trečiąją dešimtį, ir visus savo kūrinius sukūrė vos per dešimties metų laikotarpį. Dauguma jo žinomiausių paveikslų buvo nutapyti per paskutinius dvejus gyvenimo metus. Van Gogas sukūrė daugiau nei 2000 kūrinių, iš kurių - apie 900 paveikslų ir 1100 piešinių bei eskizų. Po pirmųjų ekspozicijų 19 a. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, jo populiariumas tarp kitų tapytojų, meno kritikų, prekybininkų ir kolekcionierių stipriai išaugo.
Persikėlimas į Paryžių 1886 m. turėjo didžiulės įtakos Van Gogo meniniam polėkiui. Jį labai paveikė impresionizmas ir post-impresionizmas, o šviesios naujos paletės, kurias atnešė šie meno judėjimai, buvo visiška priešingybė tamsiems Van Gogo paveikslams. Jis pradėjo eksperimentuoti su spalvomis ir technika, ir daugelis pritaria, kad jo naujas stilius transformavo ne tik jo paties darbus, bet ir meno istoriją apskritai.
Niekam ne paslaptis, kad Van Gogas per visą savo gyvenimą smarkiai kankinosi dėl psichinių sutrikimų. Kiek tai paveikė jo kūrybą - visuomet būdavo populiari diskusijų tema. Be to, manoma, jog nusivylimai dėl nesėkmių ankstyvajame gyvenimo periode bei ilgalaikės to pasekmės galėjo suteikti papildomo įkvėpimo įspūdingiausiems jo darbams.
"Žvaigždėta naktis" (Starry Night) - garsiausias Van Gogo paveikslas, kuris tapo vienu iš dažniausiai replikuojamų darbų meno reprodukcijų rinkoje. Van Gogas šį darbą sukūrė būdamas psichikos ligonių globos namuose, Prancūzijos Saint-Remy miestelyje, likus vos metams iki mirties. Tuo metu jis kentė nuo stiprių priepuolių ir jo elgesys buvo nenuspėjamas - liga jį kontroliavo. "Žvaigždėtą naktį" Van Gogas tapė iš atminties, o ne stebėdamas realų peizažą - taip nukrypdamas nuo savo įprasto darbo metodo. Todėl manoma, jog emocinė būsena kuriant šį paveikslą turėjo didesnę įtaką negu įprastai. Tikėtina, jog chaotiškas šio paveikslo stilius atspindėjo tuometinę itin trapią Van Gogo protinę būseną. Meno kritikas Robertas Hugas teigia, kad Van Gogo vėlyvieji darbai, tokie kaip šis, yra geriausi jo talento pavyzdžiai, kuriuose matomas ilgesys "tikslumui bei malonei".
Paskutiniame laiške savo broliui Theo, Van Gogas teigė, kad, nors neturėjo vaikų, jis žiūrėjo į savo paveikslus kaip į palikuonis. Istorikas Simon Schama rašė: "jis turėjo įpėdinių - ekspresionizmą, bei daugelį kitų". Daugybė menininkų, tokių kaip De Kooning, Hodgkin, ir Pollock buvo savaip įvaldę Van Gogo įkvėptą stilių.